BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

„Manau, kad teisėjai A.Valantinas, S.Lemežis, R.Volodko, D.Zeniauskaitė, S.Jakaitis pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konvencijos reikalavimus.“

Zigmantas Šegžda, 2016 metais pasiprašęs politinio prieglobsčio Švedijos Karalystėje

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3485:manau-kad-teisejai-a-valantinas-s-lemezis-r-volodko-d-zeniauskaite-s-jakaitis-pazeide-europos-zmogaus-teisiu-teismo-ir-konvencijos-reikalavimus&catid=31&Itemid=101

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Įstatyme vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę žmogaus teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

1. Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimo

Ikiteisminio tyrimo metu asmenų sulaikymo ir suėmimo atvejai patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. 1 dalies c punkto sritį, todėl tikrinant sulaikymo ar suėmimo teisėtumą reikia nustatyti , ar egzistuoja pagrįstas įtarimas suimtojo ar sulaikytojo atžvilgiu. (In cases of pre-trial detention falling within the scope of Article 5 .1 (c), the review has to establish, inter alia, whether there is reasonable suspicion against the detainee)

BPK 121 str. 2d. numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. BPK 122 straipsnio 1 dalis nustato, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ( toliau - EŽT Teismas) pateikė „pagrįsto įtarimo“ apibrėžimą (reasonable suspicion), kuris atitinka „pagrįsto manymo“ sąvoką:

„Pagrįstas įtarimas suponuoja, kad esantys faktai arba informacija leidžia objektyviam stebėtojui spėti, kad įtariamas asmuo gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamajame kodekse.“ (Fox, Campbell and Hartley v. the United Kingdom, 12244/86, 12245/86 and 12383/86, 30 August 1990)

Tačiau tai, kas galėtų būti „pagrįstu“, priklausys nuo daugelio aplinkybių. Nagrinėjamo ieškinio atveju, baudžiamoji byla remiasi parodymais nukentėjusiosios, kuri su įtariamuoju turi turtinius ginčus teisme, todėl vien tik nukentėjusiosios pareiškimai, kad Z.Šegžda padarė nusikaltimą, nėra savaime pakankami, kad pagrįstų išvadą, jog „pagrįstas įtarimas“ egzistuoja. Nukentėjusioji yra aukščiausio rango valstybės pareigūnė, turėdama tikslą nepagrįstai apkaltinti buvusį sugyventinį, galėjo pasinaudoti savo įtaka teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnams, Tai turėjo kelti abejonių jos patikimumu. Tačiau valstybės pareigūnai, užuot išsamiai patikrinę faktus, patikrinę ar S.Jurgelevičienės skundas yra tinkamai pagrįstas, tam, kad nustatytų buvimą pagrįsto įtarimo Z.Šegždą padarius nusikaltimą, iš tikrųjų sąmoningai siekė jį suimti galimai dėl asmeninių interesų. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas buvo suimtas neteisėtai ar dėl netinkamo bylos faktų išnagrinėjimo arba dėl bona fide („sąžiningos“) klaidos, teismai pareiškėjo suėmimo ir suėmimo termino pratęsimo atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių egzistavimą pagrįsto įtarimo, jog pareiškėjas padarė nusikaltimą. Jei pareiškėjas būtų iš tikrųjų padaręs nusikaltimą ir būtų norėjęs daryti spaudimą nukentėjusiajam ar liudytojams arba sunaikinti įkalčius, jis būtų turėjęs daug laiko tai padaryti. (Stepuleac v. Moldova, 8207/06, 6 November 2007).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-699-14 Zigmantui Šegždai (toliau – autorius) buvo pradėtas 2014-05-04 dieną, o jo suėmimo dieną - 2014-12-03 - prokuratūra nepateikė jokių duomenų, kad per šį 7 mėnesių laikotarpį ieškovas bėgo, slėpėsi, trukdė procesui ar darė nusikaltimus. Tad nebuvo jokios būtinybės suimti ieškovą tam, kad būtų galima sustabdyti tęstinius nusikalstamus veiksmus. Kelia susirūpinimą tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2014-12-23 nutartyje dėl padarė išvadą, jog buvo pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę– suėmimą Z.Šegždai, manant, kad jis nesilaikė švelniausios kardomosios priemonės. Manau, kad tokia 2014-12-23 Vilniaus apygardos teismo išvada prieštarauja EŽT Teismo praktikai. Turiu pagrindo manyti, kad Vilniaus apygardos teismas (teisėjas Algimantas Valantinas), 2014-12-23 nutartimi palikdamas galioti 2014-12-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį (teisėja Renata Volodko), pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. 1 dalies c punktą. EŽT Teismas pakartotinai nurodė, kad nustatant, ar suėmimas artimai susijęs su savo tikslu, „būtinumo suimti“ reikalavimas neegzistuoja pagal Konvencijos 5 str. 1 dalies c punktą, kuris teigia:

„Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiais atvejais, ir įstatymo nustatyta tvarka: c) kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti.“

EŽT Teismas pripažino, kad teismai mažų mažiausiai turėtų svarstyti klausimą dėl „mažiau griežtų (kardomųjų) priemonių“. (Yoh-EkaleMwanje v.Belgium, no. 10486/10, § 124, 20 December 2011). EŽT Teismas žengė dar vieną žingsnį į priekį ir nustatė, kad suėmimas turėtų būti „kraštutinė priemonė“. (Rahimi v. Greece, no. 8687/08, § 109, 5 April 2011 and Popov v. France, nos. 39472/07 and 39474/07, § 119, 19 January 2012). EŽT Teismas numato, kad nacionaliniai teismai pirmiausia turi užtikrinti, kad apkaltinto asmens ikiteisminis suėmimas neturi viršyti protingo termino. Tuo tikslu teismai privalo patikrinti visus faktus, įrodinėjant už ar prieš egzistavimą tikro reikalavimo pagrįsti viešąjį interesą, tinkamai atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, nukrypimą nuo teisės į asmens laisvę taisyklės ir juos išdėstyti savo sprendimuose atmetant prašymus paleisti iš suėmimo. (McKay v. the United Kingdom, [GC], no. 543/03, § 43, ECHR 2006- …). EŽT Teismas pakartotinai nurodė, kad, nors galimos bausmės griežtumas yra tinkamas elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) ar pakartotino nusikaltimo riziką, poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas iš grynai abstraktaus požiūrio taško, atsižvelgiant išimtinai į nusikalstamos veikos sunkumą (Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

Nežiūrint į tai, nagrinėjamu atveju teksto autoriaus Zigmanto Šegždos suėmimą ir suėmimo termino pratęsimą Lietuvos teismai grindė stereotipine formuluote, kad gresianti bausmė už apysunkį nusikaltimą padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo galimybę. BPK 122 str. 2 dalis numato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į šio asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. EŽT Teismas taip pat pažymi, kad bėgimo (slėpimosi) pavojus privalo būti vertinamas atsižvelgiant į eilę kitų svarbių faktorių, kurie galėtų arba patvirtinti bėgimo (slėpimosi) pavojų arba pasirodyti tokie nežymūs, kad galėtų pagrįsti ikiteisminį suėmimą. Šiame kontekste ypatingas dėmesys privalo būti atkreiptas į įtariamo asmens charakterį, jo elgesio normas, jo turtą, jo ryšius su valstybe, kurioje vyksta ikiteisminis tyrimas, arba jo tarptautinius kontaktus ( W. v. Switzerland, 14379/88, 26 January 1993; Boicenco v. Moldova, 41088/05, 11 July 2006; Bykov v. Russia [GC], 4378/02, 10 March 2009).

Autoriaus nagrinėjamu atveju teismai privalėjo žymiai detaliau išanalizuoti autoriaus asmeninę padėtį ir pateikti konkrečias, aiškiai apibrėžtas jo suėmimo priežastis, pagrįstas įrodomaisiais duomenimis ir išvadomis. Didelį susirūpinimą EŽT Teismui kelia tai, kad nacionaliniai teismai taiko selektyvų ir prieštaringą požiūrį vertindami šalių argumentus, juos siejant su pareiškėjo suėmimo pagrindais. Laikydami pareiškėjo argumentus subjektyviais ir nekreiptami dėmesio į svarbius faktus, kurie mažino jo bėgimo (slėpimosi) riziką, teismai iš prokuratūros pareigūnų priėmė informaciją jos kritiškai nevertindami, nepatikrindami duomenų patikimumo (Aleksandr Makarov v. Russia, 15217/07, 12 March 2009; Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

Z.Šegžda, kreipdamasis, į teismus rėmėsi faktais, kurie mažina jo bėgimo (slėpimosi) riziką. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neskyrė dėmesio autoriaus pateiktų argumentų apsvarstymui, kad jis nėra teistas, turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nuosavą verslą, du mažamečius vaikus. Teismai nekreipė dėmesio į faktus, kad autoriaus: a) turėjo galimybę pabėgti iš Lietuvos nuo baudžiamosios bylos jam iškėlimo 2014-05-04 dieną iki jo suėmimo dienos, t.y. iki 2014-12-03 dienos; b) 2014-12-03 Zigmantas Šegžda pats atvyko į Vilniaus rajono apylinkės teismo eilinį posėdį kaip ieškovas civilinėje byloje ir ten pat buvo sulaikytas, t.y. prokuratūra ir teismai žinojo, kad autorius nebėgs (nesislėps). Apidendrinant tai, kas išdėstyta, manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėja Renata Volodko) 2014-12-03 nutartimi Zigmantui Šegždai paskyręs kardomąją priemonę - suėmimą 14 dienų terminui, šią kardomąją priemonę 2014-12-16 (teisėja Dalia Zeniauskaitė) ir 2015-01-13 (teisėjas Saulius Jakaitis) nutartimis pratęsę suėmimo terminą atitinkamai vienam mėnesiui ir penkioms dienoms, pažeidė Konvencijos 5 str. 1 dalies c punktą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, 2015-01-12 nutartyje neobjektyviai ir paviršutiniškai interpretavo Zigmanto Šegždos argumentus. Manau, kad teisėjas padarė klaidingą išvadą, kad jei Z.Šegžda turi JAV ir Australijos universitetinį išsilavinimą ir yra Lietuvos ir Australijos UAB „Organisations Consulting group“ akcininkas ir direktorius, jis turi ryšių su užsienio valstybėmis, bet neturi tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, todėl gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kadangi teisėjas Stasys Lemežis, manau, pažeisdamas EŽT Teismo praktiką, nepakvietė Z.Šegždos į teismo posėdį, pastarasis neturėjo jokios galimybės paaiškinti, kad jo tarptautiniai ryšiai per ilgą laiką išnyko, jis neturi jokių verslo santykių su užsienio valstybių įmonėmis, nes JAV ir Australijos universitetinį išsilavinimą jis gavo ir įmonę įsteigė daugiau kaip prieš 15 metų. Pažymėtina, kad prokuratūra ir teismai savo nutartyse nepateikė jokių duomenų apie ieškovo turimas lėšas Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose, nepateikė duomenų, kad ieškovas pirko didelę sumą užsienio valiutos arba kad ieškovas siekė parduoti savo nekilnojamą turtą, kurio, be kita ko, neįmanoma greitai parduoti, nes turtas įkeistas ir areštuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manau, kad Vilniaus apygardos teismas, 2015-01-12 nutartimi palikdamas galioti 2014-12-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo (teisėja Dalia Zeniauskaitė) nutartį, pažeidė Konvencijos 5 str. 1 dalies c punktą.

Dėl visiškai neaiškiu priežasčių Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis 2015-01-13 nutartimi antrą kartą pratęsdamas Z.Šegždos suėmimo terminą 5 dienoms (beje, pastaroji nutartis buvo panaikinta apeliacinės instancijos teisme) vienintelis iš 3 pirmosios instancijos teismo teisėjų nurodė „pagrįstą įtarimą“, kad ieškovas gali trukdyti procesui – paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus. Tačiau teisėjas Saulius Jakaitis nekreipė dėmesio į Z.Šegždos nurodytą aplinkybę, kad nuo tyrimo pradžios iki jo suėmimo dienos praėjo 7 mėnesiai, tad, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo daugiau nei pakankamai laiko apklausti nukentėjusiąją ir liudytojus (jei tokie apskritai buvo). Akivaizdu, kad po to, kai įrodymai buvo surinkti, pastarasis Z.Šegždos suėmimas dar jo sulaikymo dieną buvo nereikalingas, kaip neturintis priežastinio ryšio su BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (trukdys procesui). Tad, manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2015-01-13 nutartimi antrą kartą pratęsdamas Z.Šegždos suėmimo terminą 5 dienoms, pažeidė Konvencijos 5 str. 1 dalies c punktą. (Letellier v. France, 12369/86, 26 June 1991; Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

Tačiau, svarbiausia, kas galėtų stulbinti EŽT Teismą, jog neabejodami tam tikra informacija, pirmosios instancijos teismai nesudarė pareiškėjui galimybės ją nuginčyti ar jai prieštarauti, pavyzdžiui, apklausiant šiuos liudytojus, arba bent jau pateikiant pareiškėjui jų skundų ar pareiškimų kopijas. Išaiškėjo, kad pareiškėjas net nebuvo informuotas apie bylą tiriančio prokuroro prašymų esmę ir turinį, skirtą pagrįsti teiginius apie galimą manipuliavimą liudytojais (Aleksandr Makarov v. Russia, 15217/07).

EŽT Teismas konstatavo, kad, jei klausimas susijęs su pakartotinos nusikalstamos veikos darymu, nepakanka pasiremti asmens praeitimi tam, kad būtų galima pateisinti atsisakyti jį paleisti iš suėmimo (Muller v. France, 21802/93, 17 March 1997). Norėdami pateisinti suėmimo termino pratęsimą, eilėje nutarčių teismai rėmėsi tikimybe, kad pareiškėjas darys pakartotiną nusikalstamą veiką. Ryšium su tuo EŽT Teismas daro pastabą, kad teismai nepaminėjo jokių konkrečių faktų, kurie pagrįstų jų išvadą, kad egzistavo rizika, jog pareiškėjas darys naujus nusikaltimus. Be to, EŽT Teismas nepritaria nacionalinių teismų nuomonei, kad situacijoje, kai visi kaltinimai, išskyrus vieną, pareiškėjui buvo pateikti dėl jo veiksmų kaip Tomsko miesto merui ir jis buvo nušalintas nuo pareigų, egzistavo realus pavojus, kad pareiškėjas darys naujus nusikaltimus (Aleksandr Makarov v. Russia, 15217/07, 12 March 2009).

Nagrinėjamu atveju prokuratūra ir teismai savo nutartyse dėl suėmimo nenurodė priežasčių, kodėl jie manė turintys tinkamai pagrįstus įtarimus, kad teksto autorius darys nusikalstamą veiką. Prokuratūra ir teismai nesistengė paneigti ieškovo arba jo gynėjo argumentų, Teismai savo nutartyse dėl suėmimo nenurodė priežačių, kodėl Zigmantas Šegžda turėtų būti motyvuotas daryti nusikalstamą veiką, nepateikė duomenų, kad nuo baudžiamosios ieškovui iškėlimo dienos 2014-05-04 dieną iki jo suėmimo dienos - 2014-12-03 dieną teksto autorius padarė kokią nors nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad 7 mėnesių laikotarpyje teksto autorius kardomąja priemone buvo įpareigotas gyventi tame pačiame vienbučiame gyvenamąjame name kartu su Sigita Jurgelevičiene (Sigita Jurgelevičienė yra Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotoja), kas daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuratūra neįžvelgė pagrindo, kad autorius gali daryti kokias nors nusikalstamas veikas. Kita vertus, autoriui inkriminuojama veika nesusijusi su piniginių lėšų grobstymu ar stambaus masto vagyste, kad būdamas laisvėje autorius būtų motyvuotas neteisėtai praturtėti. Taigi, manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-03, 2014-12-16 ir 2015-01-13 nutartimis, bei Vilniaus apygardos teismas 2014-12-23 ir 2015-01-12 nutartimis pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

2. Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalies pažeidimo

Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, kaip garantijų sistemos sudėtinė dalis, yra struktūriškai susijusi su dviem atskirais dalykais: a) ankstyvais etapais po sulaikymo, kai asmuo patenka pas valdžios organus b) ir laikotarpį, laukiant galimo teismo iki teisiamojo teismo, kurio metu įtariamasis gali būti suimtas arba paleistas su tam tikromis sąlygomis arbe be jų.(Originalus tekstas:“Article 5 3 as part of this framework of guarantees is structurally concerned with two separate matters: 1. the early stages following an arrest when an individual is taken into the power of the authorities and 2. the period pending eventual trial before a criminal court during which the suspect may be detained or released with or without conditions.“)

EŽT Teismas pateikia pavyzdį apie tai, kaip „pareiškėjas, priešingai nei jo gynėjas, nusprendė nedalyvauti apygardos teisme, kai buvo priimamas sprendimas dėl jo suėmimo. Šis faktas savaime nekelia klausimo dėl Konvencijios 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes Konvencija tokio reikalavimo nekelia tuo atveju, kai asmuo, vengiantis dalyvauti teismo procese, turėtų dalyvauti teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas jo suėmimo leidimas. Tačiau EŽT Teismas pastebi, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti teismui įmanomas asmenines priežastis, kliudančias jo suėmimui po jo faktiško sulaikymo 2002 m. spalio 2 dieną, nepaisant teismo pareigos suteikti jam galimybę dalyvauti teisme, kaip tai nustatyta Konvencijios 5 Straipsnio 3 dalyje. EŽT Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo paleistas 2002 m. spalio 17 dieną, t.y. dar prieš tai, kai jo suėmimo teisėtumas buvo tikrinamas apygardos teisme. Iki to laiko, jis buvo suimtas ir laikomas areštinėje 15 dienų. EŽT Teismas daro išvadą, kad šis terminas yra nesuderinamas su Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimu „skubiai pristatyti teisėjui“ (Harkmann v. Estonia, 2192/03, 11 July 2006).

Konvencijios 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad:

„Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. Paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą.“

Nagrinėjamo ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-699-14 atveju teksto autoriaus apeliacinis skundas dėl 2015-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties (teisėja Renata Volodko) skirti suėmimo terminą 14 dienų buvo išnagrinėtas 2014-12-22 dieną, t.y jau po to, kai jam buvo pratęstas suėmimo terminas 30 dienų terminui. Zigmantas Šegžda buvo paleistas 2015-01-23 dieną, t.y. dar prieš tai, kai jo suėmimo teisėtumas buvo tikrinamas apygardos teisme 2015-02-17 dieną, t.y. ieškovas 2015-02-01 padavė apeliacinį skundą dėl 2015-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties (teisėjas Saulius Jakaitis) pratęsti suėmimo terminą. Iki to laiko autorius buvo suimtas ir laikomas tardymo izoliatoriuje 50 dienų. Manau, kad šis terminas yra nesuderinamas su Konvencijos 5 Straipsnio 3 dalies reikalavimu „skubiai pristatyti teisėjui“.

EŽT Teismas išaiškino, kad Konvencijios 5 Straipsnio 3 dalis („turi būti skubiai pristatytas… “), kuri suprantama pagal Konvencijos straipsnio dalyką ir tikslą, nustato aiškų jos „procedūrinį reikalavimą“: „teisėjas“ arba „kitas pareigūnas, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas“ privalo faktiškai išklausyti suimtą asmenį, išnagrinėti ir priimti tinkamą sprendimą. (De Jong, Baljet and Van Den Brink v. the Netherlands, 8805/79, 8806/79 and 9242/81, 22 May 1984). EŽT Teismas pateikė kitą atvejį: „Taip pat yra ydinga, kai savo 2015 m. vasario 22 d. sprendime apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra reikalinga išgirsti šalių nuomonę dėl prokuroro pateiktos medžiagos teismui, kuri pagrindė prašymą pratęsti suėmimo terminą. Ryšium su tuo, EŽT Teismas primena, kad Konvencijos 5 Straipsnio 3 dalis įpareigoja, kad teisėjas asmeniškai turi išklausyti įtariamąjį, patikrinti visus faktus liudijančius už ir prieš ikiteisminį suėmimą ir sprendime dėl suėmimo, išdėstyti faktus, kuriais sprendimas yra grindžiamas. Todėl pareiškėjos suėmimo termino pratęsimas neišklausius jos nuomonės, suteikiant jai galimybę paaiškinti, pakomentuoti medžiagą, kurią prokuroras pateikė, ir tinkamai atsižvelgiant į jos argumentus dėl jos paleidimo (in favour of the release - už paleidimą) yra nesuderinamas su Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimu (Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006) . (Originalus tekstas:„It is also peculiar that in the decision of 22 February 2005 the Regional Court held that it was not required to hear the parties’opinion concerning the materials submitted by the prosecutor in support of the request for an extension. In this connection the Court recalls that Article 5 3 obliges the “officer” to hear himself the accused, to examine all the facts militating for and against pretrial detention and to set out in the decision on detention the facts upon which that decision is based. Therefore, the extension of the applicants detention without hearing her opinion, giving her an opportunity to comment on the materials submitted by the prosecutor and having proper regard to her arguments in favour of the release is incompatible with the guarantees enshrined in Article 5 3 of the Convention.“)

Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėjai Dalia Zeniauskaitė ir Saulius Jakaitis), 2014-12-16 ir 2015-01-16 spręsdamas ieškovo suėmimo pratęsimo klausimą, teksto autoriaus nepristatė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tad ieškovo suėmimo terminą teismas pratęsė neišklausęs jo nuomonės. Dėl šių aplinkybių, manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, atlikdamas procesinius veiksmus, nepademonstravo (neatliko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (special diligence). Taigi, manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį. (Originalus tekstas: „Given the importance of the first appeal hearing, the appeal courts reliance on the applicants character, and her intention to plead release on account of the particular conditions of her detention, her attendance was required to give satisfactory information and instructions to her counsel In view of the above, the Court considers that the refusal of the request for leave to appear at the appeal hearing of 10 August 2004 deprived the applicant of an effective control of the lawfulness of her detention required by Article 5 4 of the Convention“ (Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

Konvencijos 5 str. 4 dalis nustato :

„Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti.

Konvencijos 5 str. 4 dalies paskirtis yra apsaugoti nuo neteisėto sulaikymo ir suėmimo garantuojant greitą bet kokio suėmimo teisėtumo patikrinimą. Konvencijos 5 str. 4 dalis gararantuoja suimtajam teisę pradėti procesinius veiksmus siekiant, kad apeliacinės instancijos teismas peržiūrėtų suėmimo teisėtumą. (Originalus tekstas:“Article 5 .4 is aimed at protecting against arbitrary detention by guaranteeing a speedy review of the lawfulness of any detention. Article 5 4 guarantees the right to institute proceedings to have the lawfulness of detention reviewed by a court.“)

Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis suteikia sulaikytiems ar suimtiems asmenims teisę kreiptis į teismą dėl procesinių ir materialinių sąlygų, esminių jų laisvės atėmimo “teisėtumui” Konvencijos prasme (žr. Brogan and Others v. the United Kingdom, nos. 11209/84, 11266/84, 11386/85, 1988-11-29, Series A no. 145-B, pp. 34-35, § 65).

Be to, teismas, nagrinėdamas tokius klausimus, privalo suteikti “teisminio proceso garantijas”. Procesas turi būti rungtyniškas ir turi visada užtikrinti šalių – prokuroro ir suimtojo – lygybę. Tuo atveju, jei asmens suėmimas patenka į Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sferą, būtinas posėdis (žr. Trzaska v. Poland, no. 25792/94, 2000-07-11, § 74).

Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis neužtikrina teisės skųsti sprendimus, kuriais skiriamas ar pratęsiamas suėmimas, kadangi nuostatoje kalbama apie teisę “kreiptis į teismą”, o ne “apskųsti”. Vieno organo įsikišimas atitinka 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus su sąlyga, kad taikoma procedūra yra teisminio pobūdžio ir suteikia individui garantijas, atitinkančias laisvės atėmimo rūšį (žr. minėtą sprendimą Jėčiaus byloje, § 100). Tačiau jeigu Lietuvos Respublikos teisė numato apskundimo sistemą, apeliacinis organas irgi turi atitikti 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus (žr. Toth v. Austria, no. 11894/85, 1991-12-12, Series A no. 224, § 84).

Atsižvelgiant į tai, kokių Zigmanto Šegždos teisių klausimas buvo sprendžiamas (t.y. jo laisvės klausimas); atsižvelgiant į tai, kad prokurorė Vida Bracevičienė 2015-01-15 nutarimu nusprendė paleisti Z.Šegždą į laisvę; taip pat atsižvelgiant į tai, kad autoriui kardomoji priemonė buvo paskirta tik tam, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas procesinių veiksmų metu, kas nelaikytina griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindu, autoriaus dalyvavimas 2014 m. gruodžio 22 d. (teisėjas Algimantas Valantinas) ir 2015 m. sausio 12 d. (teisėjas Stasys Lemežis) Vilniaus apygardos teismo posėdžiuose dėl ikiteisminio kardomojo kalinimo (suėmimo) buvo būtinas tam, kad ieškovas galėtų suteikti advokatui pakankamą informaciją ir nurodymus.

Be to, vertinant apskritai, šie kreipimaisi į teismą neužtikrino ieškovui Zigmantui Šegždai efektyvios jo suėmimo teisėtumo kontrolės, kaip reikalauja Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovui nebuvo suteiktos garantijos, atitinkančios jo laisvės atėmimo rūšį. Todėl Vilniaus apygardos teismas spręsdamas Zigmanto Šegždos skundus dėl suėmimo ir suėmimo termino pratęsimo pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį. (EŽTT sprendimas Graužinis v. Lietuva, 37975/97, 10 October 2000; EŽTT sprendimas Mamedova v. Russia, 7064/05, 1 June 2006).

Nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl suėmimo, teismas privalo suteikti teisinės procedūros garantijas. Tad teismo procesas privalo būti konkurencinis ir privalo užtikrinti rungimosi bei lygybės sąlygas tarp šalių, prokuroro ir suimtojo. EŽT Teismo pateiktos bylos atveju buvo aišku, kad proceso dalyviai Aukščiausiajame teisme neturėjo lygių teisių („were not on equal footing“). Pagal vietinę teisę ir teismų praktiką prokuratūra turėjo ir tebeturi privilegiją kreiptis į teisėjus su argumentais, kurie nebuvo pateikti pareiškėjui. Tad teismo procesas nebuvo konkurencinis (rungimosi principas). (Ilijkov v. Bulgaria, 33977/96, 26 July 2001).

Nagrinėjamu atveju, mano turimais duomenimis Vilniaus rajono apylinkės teismas (RenataVolodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulis Jakaitis, 2014-12-03, 2014-12-16 ir 2015-01-16 dienomis spręsdamas ieškovo suėmimo ir jo pratęsimo klausimą, ieškovui nepateikė teismui paduotų prokuroro prašymų kopijų. Mano duomenimis nei ieškovas, nei jo gynėjas neturėjo galimybės iš anksto susipažinti su prokuroro prašymais, tad ieškovo suėmimą ir jo termino pratęsimą teismas sprendė nesuteikęs ieškovui galimybės per protingą terminą suformuluoti jokių paaiškinimų, prieštaravimų ir atsikirtimų į prašymus, kuriuos prokuroras pateikė teismui dėl suėmimo pagrindimo. Dėl šių aplinkybių manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, atlikdamas procesinius veiksmus, nepademonstravo (neatliko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (special diligence). Taigi, manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį.

EŽT Teismas pateikė bylą, kurioje kasacinis teismas paskyrė prokuroro apeliacinio skundo nagrinėjimą 2000 m. vasario 15 dieną. Tačiau išaiškėjo, kad šaukimai nebuvo įteikti pareiškėjui ar jo gynėjui. Tad pareiškėjas negalėjo pateikti raštiško atsiliepimo arba žodžiu pristatyti argumentus teismo posėdžio metu reaguojant į prokuroro paduotą pareiškimą. Priešingai, prokuroras tai galėjo padaryti tiesiogiai žodinio proceso tvarka nagrinėjant jo pareiškimą kasaciniame teisme. Šiomis aplinkybėmis EŽT Teismas negali konstatuoti, kad buvo laikomasi konkurencinio teismo proceso bei šalių lygiateisiškumo principo (equality of arms). Taigi, buvo pažeista Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis (Fodale v. Italy, 70148/01, 1 June 2006; Wloch v. Poland, 27785/95, 19 October 2000)).

Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius paskyrė teismo posėdį dėl prokurorės V.Bracevičienės prašymo dėl teismo ekspertizės Z.Šegždai skyrimo nagrinėjimo 2015-01-08 dieną. Turimais duomenimis šaukimai į teismą nebuvo įteikti pareiškėjui ar jo gynėjui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-01-08 išnagrinėjo prokurorės prašymą nedalyvaujant Z.Šegždai ir jo gynėjui. Dėl šių aplinkybių manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, atlikdamas procesinius veiksmus, nepademonstravo (neatliko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (special diligence). Taigi, manau, kad buvo pažeista Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis.

3. Dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ir procesinio delsimo

Konvencijos 6 straipsnis sprendžia „baudžiamojo kaltinimo sprendimo“ (nustatymo) problemą ir turi tikslą garantuoti, kad bylos esmė, t.y. klausimas ar kaltinamasis yra kaltas dėl jam pateiktų kaltinimų, gautų teisingą ir viešą nagrinėjimą, t.y. kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. (Article 6 deals with the determination of a criminal charge and is aimed at guaranteeing that the merits (esmė) of the case, that is, the question whether or not the accused is guilty of the charges brought against him, receive a fair and public hearing).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuri skelbia:

„Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.“

Procesinių veiksmų trukmės pagrįstumas (reasonabliness - protingumas) turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, į EŽŽ Teismo praktikoje išdėstytus vertinimo pagrindus (kriterijus), ypač į bylos sudėtingumą, pareiškėjo elgesį ir kompetentingų valdžios organų elgesį (veiksmus). Tai procesas, netgi atsižvelgiant į dokumentų skaičių, negali būti laikomas sudėtingu. EŽT Teismas kartoja kad Konvencijos 6 straipsnis nereikalauja iš asmens, kuris kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, aktyviai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar teismu. Jis pastebi, kad pareiškėjų ir jų gynėjų elgesys nagrinėjant bylą neatrodo, kad buvo kaip nors pasireškęs kaip trukdantis ar darantis kliūtis (obstruktyvus). Visais atvejais pareiškėjai negali būti kaltinami dėl to, kad savo gynybos tikslais pasinaudojo nacionalinės teisės suteiktomis galimybėmis. (Yağcı and Sargın v. Turkey, 16419/90 and 16426/90, 8 June 1995).

Tai, kad Zigmantas Šegžda dėl valdžios institucijų veiklos teikė skundus instancine tvarka, nėra savaime vienintelis veiksnys, galintis paaiškinti procesinių veiksmų trukmės pagrįstumą. Manau, kad pernelyg ilgą procesinių veiksmų trukmę nulėmė blogas su byla susijusių prokurorų ir teismų veiklos efektyvumas ir koordinavimas, ką įrodo: a) pradėtų nepagrįstų ikiteisminių tyrimų Zigmantui Šegždai gausa, b) su ikiteisminių tyrimo byla nesusijusių naujų bylų sujungimų su pagrindine byla gausa, c) bylos atskyrimas, d) daugumos ikiteisminių tyrimų panaikinimas ir pašalinimas iš bylos, e) su byla nesusijusių asmenų kaip liudytojų apklausos (tik po metų nuo bylos iškėlimo buvo apklaustos įvykiuose nedalyvavusios ieškovo motina, sesuo, buvusi žmona, socialinė darbuotoja), f) pertekliniai prokuratūros reikalavimai taikyti ieškovui nepagrįstas teismo psichiatrijos ekspertizes bei kardomąsias priemones g) bylai vadovaujančio prokuroro pakeitimas h) bylos į kitą teismą perkėlimas ir t.t. Tad Zigmantas Šegžda nebuvo atsakingas už valdžios organų darbo trūkumus ir todėl neturėtų dėl šių trūkumų patirti nepatogumus ar žalą (nuostolius). Dėl šių aplinkybių, teksto autorius konstatuoja, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai Vida Bracevičienė ir Ričardas Kubilius (vadovai – vyr. prokurorai Jolita Kančauskienė ir Vilius Paulauskas), atlikdami procesinius veiksmus, nepademonstravo (neatliko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (special diligence), ikiteisminio tyrimo trukmė buvo pernelyg ilga. Taigi, tuo buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Vilniaus rajono apylinkės teismas ( teisėja Vaida Sinkevičienė) 2015-07-29 nutartimi taip pat buvo atmetė prokurorės Vidos Bracevičienės prašymą skirti Zigmantui Šegždai stacionarią teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę laikotarpiui 3 mėnesių terminui. Prokurorė Vida Bracevičienė ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovė Sigita Jurgelevičienė apskundė pastarąją nutartį Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė paskyrė teismo posėdį 2015-08-25 dieną. Atvykus į teismo posėdį išaiškėjo, kad Z.Šegždai ir jo gynėjai teismas kartu su šaukimu iš anksto neįteikė prokurorės V.Bracevičienės 2015-08-05 apeliacinio skundo. Teisėja Laureta Ulbienė atidėjo teismo posėdį 2015-09-09 dienai, kad Z.Šegžda ir jo gynėja turėtų galimybę susipažinti su prokurorės apeliaciniu skundu ir parašyti atsiliepimą į šį skundą. 2015-09-09 atvykus į teismo posėdį Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė pranešė, kad yra priėmusi sprendimą nusišalinti nuo prokurorės ir Sigitos Jurgelevičienės skundų nagrinėjimo, nes teisėjos dukra dirba Viešųjų pirkimų tarnyboje prie LR Vyriausybės ir yra Sigitos Jurgelevičienės pavaldinė. Prokurorės ir Sigitos Jurgelevičienės skundų nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme buvo atidėtas, teismo posėdis buvo perkeltas į 2016-09-25 dieną, teismo nutartis buvo paskelbta 2015-10-01. Tad, manau, jog dėl prokuratūros perteklinio skundo ir teismo veiklos neefektyvumo ikiteisminis tyrimas užsitęsė papildomai 60 dienų, nes prokuratūra nebuvo padariusi ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos.

Dėl šių aplinkybių, teksto autorius turi pagringo manyti, kad Vilniaus apydardos teismas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, atlikdami procesinius veiksmus, nepademonstravo (neatliko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (special diligence), ikiteisminio tyrimo trukmė buvo pernelyg ilga. Taigi, manau, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Valstybės valdžios institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį procesą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai („special diligence”), o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras