BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Manau, kad teisėja A.Adamonytė – Šipkauskienė pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMUI

per Trakų rajono apylinkės teismą

2017-05-19

Apeliantas (ieškovas): Zigmantas Šegžda, a.k.

adresas: … Vilnius

Atsakovė: S. J. , adresas: … Vilniaus rajonas

APELIACINIS SKUNDAS

Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimo; c.b. Nr. 2-6-983/2017

Ginčijama suma 4329, 02 Eur

2017-04-20 buvo gautas Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos Astos Adamonytės – Šipkauskienės ((toliau – Pirmosios instancijos teismas), sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo tenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinys tenkintas iš dalies. Su gautu sprendimu dalyje dėl iš dalies tenkinto ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, visiškai tenkinto atsakovės priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, įpareigoti perduoti atsakovei dokumentus ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo nesutinkame, todėl praleidus nustatyto termino teikiame apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiamos sprendimo dalyje dėl a) ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo tenkintas iš dalies, b) 100 proc. tenkintas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, c) ieškovas įpareigotas perduoti atsakovei dokumentus. d) iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl teikia apeliacinį skundą dėl bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka šioje dalyje, todėl toliau pateikiame teisinius argumentus, kurių pagrindu minėtos sprendimo dalys turi būti keičiamos.

Teisėjo laisvas įrodymų vertinimas bus pagrįstas, jeigu teismas atsakys į šiuos klausimus: pirma, ar teisingai nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui; antra, ar pakankamai surinkta įrodymų; trečia, ar įrodymai ištirti nešališkai, visapusiškai; ketvirta, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos; penkta, ar įrodymai susiję su įrodinėjimo dalyku; šešta, ar jie yra leistini; septinta, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos; aštunta, ar teisingai pritaikytas ir išaiškintas įstatymas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – neteisingai nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, įrodymai ištirti šališkai ir nevisapusiškai, įrodinėjimo pareigos buvo paskirstytos netinkamai, nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

CPK 330 str. nustatyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. CPK 329 str. 1d. nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiais teismo sprendimo pagrindais pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Apeliantas mano, kad Pirmosios instancijos teismo teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pažeidė procesinės teisės normas.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2011-10-28 iki 2013-05-01 gyvenamajame name gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, todėl ieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su namo priežiūra ir aplinkos pagerinimu, laikytinas bendromis šeimos išlaidomis, nepriklausomai nuo to, kuris iš šeimos narių jas apmokėjo. Teismas sprendė, kad tokios prievolės vykdomos iš šeimos turto.

Su Pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka.

Teismas, vertinęs, kad šalys turi bendrą sutuoktinių turtą, iš kurio gali būti vykdomos šalių prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, įrodymus ištyrė šališkai ir nevisapusiškai.

Sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuoja CK III knygos (Šeimos teisė) normos. Tuo tarpu sugyventinių, nesant partnerystės įstatymo, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo, todėl šalys nebuvo sutuoktiniai, naudojantys šeimos turtą, kuris yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str.). Šalims priklausantis nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

CK 3.87 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.81 str. numatyta, kad pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja CK 3.87–3.108 straipsniai. CK 3.109 str. nustato sutuoktinių prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, tame tarpe ir prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymo išlaidomis. Kadangi santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta, bendro sutuoktinių turto nebuvo, todėl negali kilti prievolės iš bendro sutuoktinių turto.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, sklypo išlaikymu ir pagerinimu, kai santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo, laikydamas bendromis sutuoktinių išlaidomis ir išaiškindamas, kad prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas – CK 3.87–3.109 str.

Pripažindamas nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės pusę ieškovo laikotarpyje nuo 2011-10-28 iki 2013 m. gegužės mėnesio apmokėtų gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymo ir pagerinimo išlaidų, komunalinių mokesčių, Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas – CK 4.75 str. 1 d. ir CK 4.76 str.

CK 4.76 str. nustato bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys turi pareigas kylančias dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe valdomo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą taip, kaip tai numatyta CK 4.76 straipsnyje.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra keistina.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK III knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos yra skirtos sugyventinių, įregistravusių savo partnerystę, santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, minėtos teisės normos nėra įsigaliojusios.

Ieškovas pažymi, kad jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo išlaidų, tai patvirtinančius pirkimo dokumentus pridėjo, tad atsakovė negali vengti pareigos kompensuoti ieškovo patirtų išlaidų jos turto išlaikymui, motyvuodama, kad ji viena patyrė išlaidas vaiko išlaikymui.

Pažymėtina tai, kad civilinėįe byloje Nr. 2-1352-855/2014 priimtame prejudicinio fakto galią turinčiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-03 sprendime, kuris kaip įrodymas yra pateiktas teismui, nustatyta, kad atsakovė S.J. nepaneigė, jog išlaidas, kurios apima išlaidas elektros energijai, patalpų šildymui, gyvenamojo namo priežiūrai, išimtinai patyrė tik ieškovas Z.Šegžda (teismo sprendimo lapas 5, pastraipa 4).

2014-07-03 dienos sprendime Vilniaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad išlaidos, susijusios su bendrasavininkiams Z.Šegždai ir S.J. priklausančio namo išlaikymu, turi betarpiškai tekti šio gyvenamojo namo savininkams, nes jos susijusios su jų nuosavybės teisių ir pareigų įgyvendinimu (teismo sprendimo lapas 5, pastraipa 4). Taigi 2014-07-03 dienos sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismas išsprendė vaiko išlaikymo klausimą, o namo bendrasavininkiai atskirai sprendžia namo išlaikymo ir priežiūros klausimą Trakų rajono apylinkės teisme.

2014-11-11 atsiliepime atsakovė patvirtino, kad davė sutikimą iškloti kieme klinkerio trinkeles ir atlikti laiptų apdailą, cituoju: „Man nusipirkus dalį namo … trinkelės kieme dar nebuvo išklotos, jas sudėjome tik kitais metais“.

Pati atsakovė atsiliepime teigia, kad ieškovas niekada anksčiau nepateikė mokėjimo dokumentų bei neprašė atlyginti išlaidų už dar 2007 metais nupirktas trinkeles. Taip ieškovė patvirtino, kad už klinkerio trinkeles ieškovui ji nemokėjo. Logika ta, kad jeigu ieškovas neprašė atlyginti išlaidų už nupirktas trinkeles, atsakovė už jas ir nesumokėjo.

Be to atsakovė 2014-11-11 atsiliepime pati paneigė, kad už trinkelių klojimą ji sumokėjo ieškovui, nes nurodė, kad ji iki šiol nežino atliktų darbų sumos bei reiškia savo abejones, kad jai „nėra aišku nei kada, nei kokiu pagrindu buvo atlikti šie paskaičiavimai, nei kam buvo sumokėta, jei apskritai buvo kam nors apmokėta“.

Atkreipinas dėmesys į tai, kad CPK 4.77 str. 1 d. numatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kito bendraturčio sutikimą, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi būti atitinkamai pakeičiama.

Atsakovės advokatė nurodė, kad byloje nėra atsakovės rašytinio sutikimo dėl turto vertės padidinimo. Išaiškintina, kad, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 str. 1 d.1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 1 d. 4 punktas), dalių dydį ir atsakomybę už bendras išlaidas lemia bendraturčių susitarimas. Kadangi bendro turto pagerinimo metu su atsakove buvome artimuose santykiuose, tai tokio rašytinio sutikimo nelogiška būtų ir reikalauti. Šiuo atveju taikytinos ofertos - akcepto taisyklės, kuomet viena šalis pasiūlė, o kita - savo elgesiu, konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad turtas būtų pagerintas (Akceptas - CK 6.173 str.) Jokių raštiškų nesutikimų, kad bendras turtas būtų pagerintas ir padidinta jo vertė, atsakovė taip pat nepateikė, kas rodo buvus jos sutikimui. Be to, teismų praktikoje nustatyta, kad pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kito bendraturčio teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui.

Bet kuriuo atveju, bendro turto vertė dėl jo pagerinimo yra padidėjusi, todėl ieškinio reikalavimo atmetimas reiškia, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo kito bendraturčio sąskaita. Kas dėl kuro ir elektros, tai nėra turto pagerinimas, o jo išlaikymas pagal faktą. Mano atveju šildyti tik pusę namo arba tiekti elektrą pusei namo irgi nebuvo galimybės. Atsakovė privalo kompensuoti savo dalies šildymo ir elektros išlaidas, nes taip buvo išlaikyta jai priklausančio namo dalis.

Jei atsakovė gyveno ir naudojosi elektra ir šiluma, tai iš to taip pat gavo naudą, kurią turi kompensuoti. Tai panaši situacija, kai yra vieno buto 2 savininkai ir tik vienas iš jų apmoka šildymo išlaidas už visą butą, o kitas ne, tokiu atveju teisminėje praktikoje pripažįstama, kad net nepriklausomai nuo to, ar antrasis gyveno bute, jis privalo kompensuoti savo dalies šildymo išlaidas, nes taip išlaikyta jam priklausančio buto dalis.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškovo reikalavimas turėjo būti tenkinamas visiškai.

Dėl atsakovės išlaidų bendro turto priežiūrai atlyginimo

CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas įsakmiai numato, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Faktą, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo laikytis įstatymo nustatytų taisyklių, patvirtina ir teismų praktika.

Teisėjo laisvas įrodymų vertinimas bus pagrįstas, jeigu teismas atsakys į šiuos klausimus: pirma, ar teisingai nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui; antra, ar pakankamai surinkta įrodymų; trečia, ar įrodymai ištirti nešališkai, visapusiškai; ketvirta, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos; penkta, ar įrodymai susiję su įrodinėjimo dalyku; šešta, ar jie yra leistini; septinta, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos; aštunta, ar teisingai pritaikytas ir išaiškintas įstatymas (LAT senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“.7).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius dokumentus susijusius su nuostolių dydžio nustatymu ir konstatuodamas, kad atsakovė įrodė priešieškinyje nurodytų patirtų nuostolių dydį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus ištyrė šališkai ir nevisapusiškai, neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Be to, Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad priešieškinyje nurodytos išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti, o ne jo vertės padidinimas, todėl ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas – CK 4.76 - 4.77 str., kurie neįpareigoja namo bendraturčio apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, kai šios iškaidos nėra privalomos turtui išlaikyti ir išsaugoti, ir nėra susijusios su mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis

Priešingai teismo išaiškinimui, CK 4.81 str. nustato naudojimosi namais ar kitomis patalpomis, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė‚ tvarką, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe. CK 4.83 str. 4 d. nustatyta, kad namo bendraturtis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Priešieškinis yra atmestinas kaip nepagrįstas, o jame nurodytos sumos yra neįrodytos. Atsakovė neįrodė, kad ji patyrė būtinas išlaidas gyvenamojo namo išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius dokumentus ir šalių parodymus, įrodymus ištyrė šališkai ir nevisapusiškai:

Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė pagrindė išlaidas už elektrą. Gi, atsakovė pateikė banko pervedimų išrašus 200,20 Eur sumai, bet šios sumos nepagrindė AB „Lesto“ sąskaitomis. Atsakovės banko pervedimų išrašai nepagrindžia tikrojo išlaidų dydžio, nes atsakovė galėjo nekontroliuojamai avansu deklaruoti ateityje suvartotiną elektrą.

Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė pirko naują karšto vandens cirkuliacinį siurblį už 141, 31 Eur, kadangi esamas sugedo. Teismas nevisapusiškai ištyrė aplinkybę, ar namo katilinėje apskritai buvo sugedęs ir pakeistas karšto vandens cirkuliacinis siurblys, kurio vertė 141, 31 Eur (487,9 Lt). Atsakovė ieškovo neinformavo apie gedimą, ieškovui nesuteikė galimybės dalyvauti siurblio pakeitimo metu ir neprašė pinigų itin brangiam siurbliui įsigyti, nepateikė naujai įsigyto siurblio techninio paso, garantinio talono su gaminio numeriu, nepateikė sąskaitos faktūros su nurodyta jos pavarde, nepateikė siurblio keitimo paslaugos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Tai įrodo, kad siurblys faktiškai nebuvo pakeistas, o atsakovė teismui pateikė tik pirkinio čekį. Pažymėtina tai, kad siurblio gedimo atveju atsakovė nesiėmė priemonių tam, kad brangus siurblys būtų pataisytas.

Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės atlikta dujinio katilo patikra už 28,96 Eur (100 Lt) buvo būtina gyvenamojo namo išlaikymui. Atsakovė neįrodė, kad buvo būtina atlikti dujinio katilo patikrą. Atsakovė, matyt, fiktyviai išrašė mokėjimo kvitą už neatliktą patikrą. Dujinis katilas šildymui nebenaudojamas nuo 2008 metų dėl to, kad namo šildymas suskystintomis dujomis tris kartus brangesnis nei šildymas kietu kuru. Ieškovas nedavė sutikimo šildyti namą suskystintomis dujomis ir dėl dujinio katilo patikros atlikimo.

Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo būtina suremontuoti namo šildymo sistemą katilinėje, nes ieškovas rašė skundus Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kadangi name neveikė dūmų ištraukimo iš šildymo katilo sistema, t.y. buvo neišvalytas šildymo katilas ir kamino dūmtraukis. Taigi vien dėl tos priežasties, kad nebuvo valomas dūmtraukis ir kieto kuro katilas, kitų šildymo sistemos detalių remontuoti, pirkti arba jas pakeisti nebuvo būtinumo. Pažymėtina, kad atsakovė nekvietė liudytojų – UAB „Buteka“ atstovų, kurie paaiškintų šildymo sistemos remonto aplinkybes.

Be to, Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o būtent:

Pirma, nagrinėjamos bylos atveju teismas neteisingai nustatė dumblo išsiurbimo iš nuotekų valymo talpos išlaidas, pasiremdamas atsakovės pateiktais mokėjimo dokumentais, pagal kuriuos buvo sumokėta 159,29 Eur (550 litų) įmonei UAB „Hydro sistemos“, tačiau nesirėmė ieškovo pateiktu įrodymu, kad to paties kiekio ( vieną m3 ) dumblo pašalinimas pagal UAB „Nemenčinės komunalininkas“ valstybės patvirtintus įkainius - pašalinti vieną m3 dumblo kainuoja 5,5 Eur (17 litų). Pažymėtina, kad atsakovė nekvietė liudytojų – UAB „Hydro sistemos “ atstovų, kurie paaiškintų nuotekų (dumblo) pašalinimo aplinkybes.

Antra, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad dėl ieškovo kaltės atsakovė pakeitė gyvenamojo namo nuotekų valymo orapūtę, todėl 216,21 Eur (712 Lt) išlaidos susijusios su orapūtės pakeitimu priteistinos iš ieškovo.

Atsakovė nepagrindė, kodėl buvo būtina įsigyti naują nuotekų valymo įrenginio elektrinę orapūtę už 136 Eur (470 lt) ir sumokėti už jos pajungimą 70,09 Eur (242 l.t).

Teismas nepasisakė dėl priešiekinyje nurodytos aplinkybės, kad 2014-09-25 UAB „Hydro sistemos“ atstovai norėdami išsiurbti dumblą iš rezervuaro, turėjo nuo elektros tinklo atjungti nuotekų valymo sistemos orapūtę. Užuot elektros srovę atjungę elektros skydelyje, įmonės atstovai sulaužė orapūtės apsauginės dėžės užraktą ir orapūtę atjungė iš rozetės, esančios apsauginėje dėžėje. Išsiurbus dumblą, orapūtė buvo pajungta prie elektros šaltinio, tačiau orapūtės apsauginė dėžė buvo palikta neužrakinta dėl sulaužyto užrakto.

2014-10-03 ieškovas nustatė pavojingą žmogaus gyvybei elektrosaugos pažeidimą – namų valdoje aptiko veikiančią elektrinę orapūtę atvirame ore, nes neužrakintos apsauginės dėžės dangtis dėl neaiškios priežasties buvo atidarytas. Užuot tik sutaisiusi užraktą, dėl nesuprantamų priežasčių atsakovė nupirko naują orapūtę už 470 lt, sumokėjo už jos pajungimą 242 lt, sutaisė užraktą ir užrakino orapūtės dėžę savo pakabinama spyna. Atsakovė žinojo, kad egzistuoja veikianti orapūtė, bet tyčia nupirko naują orapūtę, bet neteisėtai reikalauja iš ieškovo, kad jis padengtų visas išlaidas nereikalingai naujai orapūtei įsigyti ir pajungti.

Trečia, pirmosios instancijos teismas pasirėmė atsakovės įrodymais, kad atsakovė kreipėsi į policiją su prašymu įpareigoti ieškovą įjungti nuotekų valymo sistemą, nes ieškovas pašalino orapūtę, keliančią pavojų žmogaus gyvybei. Akivaizdu, kad atsakovės reikalavimas nelogiškas, nes kol neįmanoma užrakinti orapūtės dėžės dangčio dėl sulaužyto užrakto, atvirame ore eksploatuoti nuo kritulių neapsaugotą elektrinę orapūtę yra draudžiama.

Be to teismas apskritai nenagrinėjo aplinkybės, kad dėl incidento su elektrine orapūte atsakovė nesikreipė į ieškovą nei tiesiogiai, nei telefonu, nei elektroniniu paštu, bet prašė policijos ir Vilniaus regiono aplinkos departamento tarpininkavimo, kas neatrodo logiška ir normalu, kai reikia spręsti paprastą ūkinę problemą.

Atsakovė rėmėsi klaidinga prielaida, kad iškilo būtinumas skubiai pirkti naują orapūtę, nes neveikiant orapūtei negalima naudotis vandentiekiu ir tualetu. Tačiau šios prielaidos nepagrindė faktiniais duomenimis, nekvietė liudyti vandens valymo įrangos specialistų.

Dėl atsakovės reikalavimo perduoti namo techninį projektą ir kitus dokumentus

CPK 270 str. 4 d. 3 punktas įsakmiai numato, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teisėjo laisvas įrodymų vertinimas bus pagrįstas, jeigu teismas atsakys į šiuos klausimus: pirma, ar teisingai nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui; antra, ar pakankamai surinkta įrodymų; trečia, ar įrodymai ištirti nešališkai, visapusiškai; ketvirta, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos; penkta, ar įrodymai susiję su įrodinėjimo dalyku; šešta, ar jie yra leistini; septinta, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos; aštunta, ar teisingai pritaikytas ir išaiškintas įstatymas.

Apeliantas konstatuoja, kad Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas – skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl dokumentų išreikalavimo yra be motyvų. Teismo teiginys, jog sprendžiant šalių paaiškinimus bei procesnį elgesį, matosi, kad šalių santykiai yra priešiški (sprendimo lapas 15, pastraipa 2), negali būti vertinamas kaip teismo sprendimo motyvas dalyje dėl dokumentų išreikalavimo, nes teismas nenurodė, nedetalizavo įrodymų, kuriais grindžiama teismo išvada, vertinimo bei nenurodė argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Be to teismas nepadarė nuorodos į teisės normą, kuria remiantis ieškovas privalo perduoti atsakovei reikalaujamus nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius apie tai, kad nurodyti dokumentai jai buvo perduoti (sprendimo lapas 15, pastraipa 2), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Atsakovė priešieškiniu prašo išreikalauti iš ieškovo dokumentus, todėl įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei. Tai reiškia, kad atsakovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad ji negavo iš ieškovo gyvenamojo namo techninio projekto.

Pažymėtina tai, kad 2017-04-20 Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6-983/2017, kurio reikalavimai yra nesuprantami, prieštaringi, migloti, nelogiški. Dėl šių aplinkybių 2017-04-20 teismo sprendimas užkerta galimybę to paties sprendimo vykdymui, teismas savo sprendimu neprisidėjo prie šalių socialinės taikos atkūrimo, priešingai, sukėlė sumaištį, paskatino nesantaiką, dar labiau paaštrino tarp šalių esančius priešiškus santykius.

Teismas 2017-04-20 sprendimo dalyje dėl dokumentų išreikalavimo įpareigojo ieškovą pateikti neegzistuojančius dokumentus atsakovei: gyvenamojo namo darbo projektą, nuotekų valymo sistemos projektą, elektros projektą.

Teismo sprendimo įvykdymas šioje dalyje neįmanomas.

Iš teismo sprendimo neaišku, kokia yra namo „darbo projekto“ paskirtis, nes pats savaime kaip pastatas gyvenamasis namas negali „atlikti darbo“, namas skirtas tenkinti asmeninius poreikius ir nėra darbo ar gamybinės paskirties priemonė, taigi, negali būti naudojamas kaip gamybos priemonė gaminant produkciją ar priemonė teikiant paslaugas.

Dėl nurodytų priežasčių nėra galimybės įvykdyti ir kito teismo sprendimo – pateikti atsakovei neegzistuojančius dokumentus - gyvenamojo namo „nuotekų valymo sistemos projektą“ ir „elektros projektą“. Teismo sprendime nepateiktos nuorodos į teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, kuriomis reglamentuojama gyvenamojo namo „nuotekų valymo sistemos projekto“ ir „elektros projekto“ paskirtis, namo savininko pareiga juos registruoti valstybės ar kituose registruose, kokiais atvejais nustatoma pareiga gyvenamojo namo savininkui parengti namo „nuotekų valymo sistemos projektą“ ir „elektros projektą“, d) įpareigojamas namo savininką šiuos „projektus“ saugoti konkrečiai apibrėžtą terminą.

Teismas nenurodė teisės aktuose įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių gyvenamojo namo darbo projekto, nuotekų valymo sistemos projekto ir elektros projekto paskirtį ir naudojimo tvarką, nustatančių namo savininko pareigą juos registruoti valstybės ar kituose registruose, įpareigojančių gyvenamojo namo savininką šiuos projektus parengti ir saugoti konkrečiai apibrėžtą terminą; nenurodė valstybės įstaigas, registrus, kuriuose yra užregistruoti ir saugomi teismo sprendime nurodyti dokumentai arba jų kopijos.

Atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą perduoti jai priešieškinyje nurodytus dokumentus nėra aiškiai suformuluotas, tad tokio reikalavimo neįmanoma įvykdyti.

Atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą perduoti ieškovei priešieškinyje nurodytus dokumentus yra neteisėtas, nepagrįstas, jo įgyvendinti neįmanoma, todėl yra atmestinas dėl toliau pateiktų priežasčių:

Pirma, atsakovė pateikė dirbtinį ir perteklinį reikalavimą įpareigoti ieškovą perduoti dokumentus tam, kad galėtų vilkinti bylą, kad kuo ilgiau galėtų negrąžinti įsiskolinimo. Šią aplinkybę įrodo faktas, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos nereiškė jokių pretenzijų dėl minėtų dokumentų. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo techninio projekto kopija atsakovei įteikta dar prieš pasirašant namo pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingu atveju ji turėjo teisę atsisakyti pasirašyti namo pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai nebuvo įteiktas gyvenamojo namo techninis projektas, nors šiuo atveju ji, kaip priešieškinio pareiškėja, turi įrodinėjimo pareigą.

Antra, atsakovės motyvas, kad namo dokumentai reikalingi tam, kad nenukentėtų bendras turtas ir būtų name gyventi saugiau, yra nelogiškas. Dėl taikomų kardomųjų priemonių ieškovui atimta teisė lankytis gyvenamajame name, todėl ieškovas negali atlikti namo priežiūros nuo 2014-12-03. Nežiūrint į tai, kad atsakovės teigimu, ji neturi reikiamų dokumentų, iki šios dienos bendras turtas nenukentėjo, jokių nelaimingų atsitikimų nenustatyta. Šie faktai įrodo aplinkybę, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės reikalaujamų dokumentų ir bendro turto išlaikymo ar jo saugaus eksploatavimo.

Trečia, atsakovė nepagrįstai reikalauja dokumentų, kurie yra sudėtinė namo techninio projekto dalis arba dokumentų kurie apskritai neegzistuoja. Išaiškintina, kad namo techninis projektas, kurį privalo patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vyr. architektė, susideda iš 4 dalių: architektūrinės dalies, lauko vandentiekio ir nuotekų, lauko elektros tinklų, lauko ir vidaus dujotiekio. Šiose dalyse yra atitinkama informacija, kurią atsakovė ieškovo teigimu dėl teisinio ir techninio neišprusimo vadina „dujų rezervuaro ir dujų šildymo sistemos, nuotekų valymo sistemos, elektros projektais“, bei „gręžtinio vandens šulinio projektu“.

Pažymėtina, kad namo techninis projektas skirtas tam, kad būtų išduotas leidimas namo statybai, o užbaigus statybą, galėtų būti atlikta namo teisinė registracija VĮ „Registrų centre“, o ne tam kad, pasak atsakovės, nenukentėtų bendras turtas ir būtų name gyventi saugiau.

Ketvirta, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad, neturėdama reikiamų techninių dokumentų, ji negali užsakyti būtinų namo priežiūros darbų ir jai sudėtinga apmokėti už elektrą. Tuo atsakovė pripažįsta, kad ji nori atlikti darbus, kurių pati neišmano. Techninių dokumentų turėjimas nereiškia ir negarantuoja, kad juos turintis techniškai neišprusęs asmuo sugebės savarankiškai ir tinkamai spręsti namo technines problemas. Išaiškintina, kad neturint inžinerinio-statybinio išsilavinimo, visada derėtų kreiptis į atitinkamos srities specialistus, turinčius reikalingas žinias ir išsilavinimą. Saugumo sumetimais rekomenduotina, kad techninę įrenginių priežiūrą ir remontą atliktų specialistai, o ne pati apie tai nieko neišmananti atsakovė. Dėl įvairių gedimų derėtų kreiptis į santechnikos, dujų, elektros, vandentiekio ir kitas statybines įmones.

Penkta, atsakovė priešieškiniu nepagrįstai reikalauja perduoti jai dujų rezervuaro techninį pasą. Išaiškintina, kad ieškovas dujų rezervuaro atsakovei nepardavė. Dujų rezervuaras, kaip ieškovo nuosavybė, yra užregistruotas. Beje, atsakovė su priešieškiniu nepateikė įrodymų, kad ji iš ieškovo įsigijo dujų rezervuarą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

2015 m. vasario 23 d. ieškiniu buvo prašoma teismo nustatyti vaiko V. Š. bendravimo tvarką su tėvu Zigmantu Šegžda, sudarant sąlygas Zigmantui Šegždai bendrauti su V. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. Kadangi ieškinyje kitų reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo pareikšta, teismas 2017-04-20 sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškinį tenkino 100 procentų, t.y. teismas nustatė vaiko V. Š, bendravimo tvarką su tėvu Zigmantu Šegžda, įpareigodamas atsakovę sudaryti sąlygas Zigmantui Šegždai bendrauti su dukra V. Š. Gi, teismo sprendime (lapas 16) prieštaringai nurodyta, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, t.y. 50 procentų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Byloje sprendžiamas klausimas yra labai paprastas, ginčo tarp šalių nebėra, atsakovė atsiliepime prieštaravimų nepareiškė, bet tik dėl jai pačiai nežinomų priežasčių labai pageidavo sustabdyti bylą.

Ieškovas teismo prašė, ir tai darė labai nuosekliai nuo ieškinio padavimo momento - prašė nustatyti minimalų bendravimą su vaiku, o tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo skirti bendravimo minimalesnio už minimalų - nustatyti vaiko V. Š bendravimo tvarką su tėvu sudarant sąlygas Zigmantui Šegždai bendrauti su V. Š. Ieškinyje jokių papildomų reikalavimų dėl vaiko lankymo tvarkos nustatymo nereiškiama.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – neteisingai nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, įrodymai ištirti šališkai ir nevisapusiškai, pažeistas įrodymų leistinumo principas.

Ieškovas pateikė teismui itin reikšmingą įrodymą, paneigiantį kitų įrodymų reikšmę, kuriuo remiantis turi būti ginami išimtinai mažamečio vaiko interesai. Tai atsakovės S.Jurgelevičienės atsiliepimas į ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-490-892/2017, kuriame atsakovė nurodo, kad šalių dukrai V. Š nuo 2015 metų rudens pradėjus lankyti darželį ji nuolat suserga. Taigi, dažnai sergantis vaikas V. Š. objektyviai neturi galimybės susitikinėti su ieškovu niekur kitur, kaip vaiko gyvenamojoje vietoje.

Tačiau Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas minėto įrodymo dėl vaiko dažno susirgimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - buvo neteisingai nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime buvo šališkas – kelis kartus klaidingai teigia, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad pageidauja bendrauti su vaiku „ten kur gyvena vaikas“ (sprendimo lapas 6, pastraipa 3 ir sprendimo lapas 9, pastraipa 4), nors tokio reikalavimo ieškinyje nėra. Teismo šališkumą įrodo pernelyg tendencingas, kraštutinai sutirštintas ieškovo charakterizavimas iš neigiamos pusės, pernelyg sutirštinamas situacijos konfliktiškumas, nors vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas teisme konstatavo, kad duomenų, kad vaikui bendraujant su tėvu, grėstų pavojus, byloje nėra. Teismo nutartyje šališkai teigiama, kad nuolat vyko konfliktai, buvo kviečiami policijos pareigūnai, tačiau nenurodoma, kad visais atvejais policiją į namus kvietė ieškovas Zigmantas Šegžda, nustatęs nusikalstamos veikos požymius.

Be to Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažeidė įrodymų leistinumo principą. Bylos 10 lapo 4 pastraipoje teismas klaidingai nurodo, kad į bylą buvo pateiktas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichiatrės Dalios Minialgienės patvirtintas išrašas iš medicininių dokumentų. Apelianto teigimu, teismas, savo sprendime sureikšmindamas psichiatrės pasisakymus, nurodė, jog minėtame išraše nurodyta, kad tėvo ir dukros pasimatymus tikslingiau būtų rengti ne namuose, o kitoje saugioje aplinkoje. Ieškovas Z.Šegžda 2016-12-20 dieną teismo posėdžio metu uždavė klausimą psichiatrei D.Minialgienei, ar ji sudarė ir savo parašu patvirtino Trakų rajono apylinkės teismui skirtą dokumentą – LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr. F027 „Išrašas iš iš medicininių dokumentų“. Psichiatrė Dalia Minialgienė nurodė, kad tokio dokumento ji nėra surašiusi (garso įrašo 1 val. 41 minutė). „Dokumento“, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, puslapio tekste nenurodyta nei paciento pavardė, nei jos įstatyminio atstovo pavardė, dokumente nenurodytas gydymo įstaigos pavadinimas, nėra dokumento sudarymo datos, šis „dokumentas“ apskritai negali būti laikomas įrodymu. Teismui pateiktame „dokumente“ įrašą padariusi gydytoja Dalia Minialgienė vadovavosi tik atsakovės pasisakymu, todėl nurodė: „Aptarta, gal tikslingiau būtų rengti tėvo ir dukros pasimatymus kitoje saugioje aplinkoje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gydytoja-psichiatrė D.Minialgienė teismui neteikė konkrečios rekomendacijos, kad vaikui privaloma pakeisti susitikimo vietą, atsakovė teismui pristatė gydymo įstaigos nepatvirtintą vieno puslapio iš galimos vaiko sveikatos istorijos kopiją, kuri nebuvo adresuota bylą nagrinėjančiam teismui. Gydytoja tik parašė pastabą, kad su vaiko motina buvo tariamasi, kad galbūt būtų tikslinga parinkti vaikui saugią vietą pasimatymams.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą remdamasis liudytojos D.Minialgienės dviprasmiškomis rekomendacijomis, kai pati Dalia Minialgienė pripažino, kad ji neturi teismo eksperto – psichiatro kompetencijos, pažeidė įrodymų leistinumo principą.

Atsakovė atsiliepime teigia, kad būtina įsitikinti, ar ieškovas nekelia pavojaus mažametei dukrai. Tuo atsakovė pripažino, kad neturi jokių įrodymų, koks konkrečiai yra pavojus. Be to ir byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad toks menamas pavojus apskritai egzistuoja. Tai įrodo, kad atsakovė remiasi tik prielaidomis, jos teiginiai yra prasimanyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš skundžiamo sprendimo neaišku, kodėl Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį 100 procentų, t.y. nustatydamas vaiko  V. Š. bendravimo tvarką su tėvu Zigmantu Šegžda, įpareigojant atsakovę sudaryti sąlygas Zigmantui Šegždai bendrauti su dukra V.Š. , sprendė, kad ieškinys tenkinamas 50 procentų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažodžiui atkartojo LR teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio tekstą, tačiau savo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų nemotyvavo.

Teismas nenurodė bendros teismo posėdžių trukmės valandomis, neišskaidė teismo posėdžiams skirto laiko į 2 dalis – kiek laiko skirta nuostolių atlyginimo ir kiek bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui. Teismas, nustatydamas atsakovės advokato neprotingai dideles išlaidas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismas neatsižvelgė į ginčo sumos dydį. Ieškovė priešieškiniu reikalavo iš ieškovo priteisti 660,74 Eur dydžio sumą ir išreikalauti iš ieškovo techninę namo dokumentaciją. Tačiau teismas, tenkinęs atsakovės priešieškinį, priteisė iš ieškovo neproporcingai didelę 1653,74 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą.

Be to Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už atsakovei suteiktas teisines paslaugas dydį, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų klausimų naujumą, atsakovės elgesį proceso metu.

Ieškovas konstatuoja, kad nagrinėjama byla dėl nuostolių atlyginimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra sudėtinga, sprendžiami klausimai klausimai yra standartiniai ir nėra nauji, bylą nagrinėjant nebuvo reikalingos specialios žinios – iš esmės buvo nagrinėjami tik fakto klausimai. Nurodytas aplinkybes patvirtina faktas, kad ieškovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, sėkmingai galėjo dalyvauti procese be advokato pagalbos.

Pažymėtina, kad Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į neracionalų ir destruktyvų atsakovės elgesį proceso metu. Atsakovė iš anksto žinodama, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas sujungti 2 bylas neskundžiamas, Trakų rajono apylinkės teisme parengiamajame posėdyje teikė prašymus išskirti bylas, šiam klausimui nagrinėti teismas sugaišo daug laiko, kas nepagrįstai padidino atsakovės išlaidas teisinėms paslaugoms. Keletos teismo posėdžių metu dalyvavo net dvi atsakovės atstovės – advokatės Vaida Genaitytė ir Viktorija Čivilytė.

Pažymėtina, kad atsakovės prašymu Pirmosios instancijos teismas pusei metų buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, kas taip pat ženkliai užvilkino procesą ir dirbtinai padidino advokatams skirtas išlaidas, nes sustabdytos bylos metu toliau vyko beprasmiški ginčai dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo.

Apeliantas mano, kad teismas netinkamai įvertino priteistino užmokesčio už atsakovei suteiktas teisines paslaugas dydį, nes atsakovė nepateikė advokatų išlaidas patvirtinančio apmokėjimo pagrindo – sąskaitų faktūrų už suteiktas teisines paslaugas - advokatė V.Čivilytė nepristatė nė vienos sąskaitos faktūros už teisines paslaugas 1450 Eur sumai.

Byla bus vedama per advokatą Mindaugą Paukštę, todėl visus teismo procesinius dokumentus prašome įteikti tiesiogiai atstovui per EPP.

Remiantis aukščiau išdėstytu, prašome teismo Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį – atmesti, mažinti atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas apelianto naudai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras