BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Viešųjų pirkimų vairininkės Sigitos Jurgelevičienės atribucijos klaida

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas Zigmantas Šegžda, objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas ir psicinė prevarta – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusioji.

Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

ARGUMENTAI dėl BK 145 str. 2 d. taikymo

Byloje yra apstu įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybę, kad S.Jurgelevičienė neturėjo ir neturi jokio pagrindo bijoti ir veikos metu jokios realios baimės nejautė dėl galimų Z.Šegždos bauginimų.

S.Jurgelevičienė nuo 2013 metų turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą iš profesionalaus baudžiamųjų bylų advokato V.Bužinsko. Vilniaus r. teisme teisėjo pavaduotoju dirbo kitas Bužinskas – dabar jau teisėjas Rolandas Bužinskas. Be to. S.Jurgelevičienė 20 metų laikotarpyje turėjo galimybę gauti teisinę pagalbą iš savo svainio Kęstučio Jogmino, dabar į pensiją išleisto Jonavos rajono vyr. prokuroro, dirbusio kartu su prokuroru ir teisėju Algimantu Valantinu.

Iš S.Jurgelevičienės skundų ir liudytojo apklausos protokolų matyti, kad nukentėjusiosios tekstuose naudojamos teisinį išsilavinimą turinčio asmens frazės ir sąvokos iš Baudžiamojo kodekso ar kasacinių teismų praktikos: „jutau didelį fizinį skausmą“, „sugriebė už plaukų“, „tempė už plaukų“, „turėjau realų pagrindą galvoti, kad grasinimai yra realūs“, „pavojus mano sveikatai bei gyvybei“.

Visus 2014 metus S.Jurgelevičienė laikinai ėjo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pareigas, nes direktorius Plytnikas buvo atleistas iš pareigų, todėl ją užgulusi atsakomybė galėjo neigiamai atsiliepti jos psichikos būsenai. Liudytojo apklausos protokole nurodyta (J.Kučinskaja jį surašė 2014-04-05), kad S.Jurgelevičienė 2014 m balandžio mėnesį teikė daug skundų policijai dėl galimų Z.Šegždos ATPK pažeidimų, t.y. turėjo galimybę niekieno nevaržoma išvykti iš darbo ir gauti teisinę konsultaciją iš Maišiagalos policijos nuovados viršininko pavaduotojo J.Danilčenko.

2014 m. liudytojo apklausos protokole (surašė tyrėjas V.Kazlauskas) S.Jurgelevičienė nurodo, kad „nuo Z.Šegždos elgesio baiminuosi, kad jis mane gali sužaloti“. Paskui ji nurodo, kokių „veiksmų“ ji ėmėsi, kad apsisaugotų nuo galimo sužalojimo: „stengiuosi į Z.Šegždą dėmesio nekreipti. Paprastai grįžusi iš darbo rūpinuosi savo dukra ir buitimi“.

Savo parodymuose S.Jurgelevičienė atsainiai teigia, kad žinodama, kad Z.Šegžda vėl grasins, ji įjungdavo garso įrašymo sistemą. Byloje yra įrodymas, kad Z.Šegždos S.Jurgelevičienė nebijojo. 2014 apklausos protokole (matyt, birželio mėn) teigia: „ 2014-05-27 apie 8.30 val pusryčiavau su dukrele. Kadangi maniau (ji tyčia laukė ir tikėjosi), kad Z.Šegžda ateis, aš įjungiau garso įrašo sistemą telefone (…) Z.Šegžda ėmė šaukti, kad aš ateičiau į rūsį. Aš nuėjau. Bet Z.Šegžda pradėjo mane vyti iš rūsio.“

Kaltinamajame akte rašoma, kad Z.Šegžda įtariamas tuo, kad 2013-10-06 grasino S.Jurgelevičienei padaryti pavojingą gyvybei veiką: „be dantų vaikščiotum, nes myžčiau ne pro subinę, o pro dantis“. Iš pokalbio išklotinės matyti, kad po minėtos pavojingos gyvybei veikos S.Jurgelevičienė su grasinačiuoju ramiai tęsė pokalbį dar 45 minutes, kas įrodo, kad pastaroji pašnekovo nebijojo, niekur nepasišalino, nes tęsė garso įrašą tol, kol baigėsi pokalbis.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Z.Šegžda įtariamas tuo, kad 2014-04-14 grasino, išsakydamas tekstą „jeigu durna blac, tai lupsiu, blac kol skūrą nunersiu aš tau, zaraza blac“. Iš pokalbio suvestinės matyti, kad šį grasinimą išgirdusi S.Jurgelevičienė nuo grasintojo niekur nespruko, bet lyg niekur dar 10 minučių ramiai tęsė su juo pokalbį.

Savo priešieškinyje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo S.Jurgelevičienė teigia, kad 2014 vasarą ir rudenį rašė Z.Šegždai elektroninius laiškus, prašydama su juo susitikti ir aptarti gyvenamojo namo tvarkymo reikalus, prašė namo įrenginių dokumentų.

S.Jurgelevičienė teigia, kad buvo terorizuojama nuo 2013 metų, ypač aiškus paaštrėjimas 2014 m. balandžio mėnesį, o paskui ji teigia, kad atėjo pas Z.Šegždą 2014-05-04 dieną jo prašydama prižiūrėti vaiką, nes jai reikia nuvykti į bažnyčią. Turbūt neatsitiktinai tądien S.Jurgelevičienė paleido auklę namo ir, pasak jos, kreipėsi į Z.Šegždą, kad šis pažiūrėtų vaiką. Pastaraisiais konkliudentiniais veiksmais S.Jurgelevičienė įrodė, kad jokios nusikalstamos veikos iš Z.Šegždos ji nesitikėjo.

Pažymėtina, kad S.Jurgelevičienė turėjo galimybę išeiti gyventi į laisvą butą, jeigu kaltinamasis būtų prieš ją smurtavęs, bet ji pasiliko kartu su juo gyventi tame pačiame name.

Nėra jokių objektyvių, patikimų įrodymų, kad nukentėjusiosios S.Jurgelevičienės sveikata būtų sutrikusi. Tai reiškia, kad S.Jurgelevičienės nejautė baimės, nejautė grėsmės, kuri būtų kėlusi jai stresą, o dėl streso būtų susirgusi psichikos liga. Byloje nėra objektyvių duomenų, dokumentų, kad 2014 metų pavasarį buvo išduota gydytojo psichiatro pažyma apie tai, kad S.Jurgelevičienei diagnozuota liga ar kitas psichikos sutrikimas, nepateikti vaistų receptai, nepateikti duomenys, įrodantys, kad buvo paskirtas gydymas ir sveikatos reabilitacija.

Taigi, S.Jurgelevičienė neutraliai arba niekinamai vertino Z.Š. galimai išsakytus teiginius ir dėl to jokios realios baimės nejautė. Pažymėtina, kad į teisėsaugos institucijas S.Jurgelevičienė kreipėsi ne iškarto, bet praėjus keletui mėnesių.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji buvo persekiojama, jai buvo skambinėjama, siunčiamos trumposios žinutės, paliekami kokie kiti simboliniai ženklai, kurių tikslas būtų įbauginti asmenį.

Pati policija neutraliai arba kritiškai vertino Z.Šegždos galimybę padaryti nusikaltimą, todėl nesikreipė į prokuratūrą ar teismą dėl paskyrimo Z.Šegždai kardomosios priemonės - gyvenimo skyrium, bet paskyrė Z.Šegždai kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamojo namo, kuriame gyvena S.Jurgelevičienė, pasak kurios, ji yra neva bauginama ir ji „baiminasi būti sužalota.“

Dar daugiau. Policija jokios nusikalstamos veikos dėl sistemingo bauginimo neįžvelgė, todėl pagal S.Jurgelevičienės prašymą 2014-06- 30 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 245 str – teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas.

Liudytojos R.Pečiulienės parodymai taip pat kelia daug abejonių. 2014-04-16 Buities tyrimo akte užfiksuoti R.Pečiulienės teiginiai, frazės ir žodžiai perkelti pažodžiui į 2015 metų liudytojo apklausos protokolą, kaip antai: „grasino, kad jis visus reikalus sutvarkys taip, kad ją atleistų iš darbo.“ Lyginant su Buities tyrimo akto tekstu, 2015 metų liudytojo apklausos protokolo tekstas ir interpretacijos su neigiama informacija apie Z.Šegždą protokole yra padidėjęs 3 kartus. Protokole atsirado nauji teiginiai apie tai, kad liudytoja R.Pečiulienė iš S.Jurgelevičienės girdėjusi, kad „Z.Šegžda buvo paėmęs iš Dnaske banko paskolą, kad S.Jurgelevičienė davė Z.Šegždai 75000 Lt sumą „taip“, bei S.Jurgelevičienė paėmusi iš Danske banko dar 250 000 litų paskolą“.

Nors liudytojos R.Pečiulienės parodymuose, esančiuose 2014 m buities tyrimo akte, teigiama, kad Zigmantas Šegžda kalbėjo labai garsiai, bet po metų parodymuose, surašytuose liudytojo apklausos protokole pastaroji teigia, kad Z.Šegžda ėmė garsiai šaukti ir mojuoti rankomis.

Liudytojo apklausos protokole liudytoja R.Pečiulienė pridėjo papildomą žodį, kad S.Jurgelevičienė buvo vadinama „karve“. Dar vienas po metų sukurtas teiginys pateiktas liudytojo apklausos protokole, kad Zigmantas ėmė garsiai šaukti „Susirinkit savo šūdus, nes labai smirda.“

Liudytojo apklausos protokole papildomai prikurta, kad 1) esą S.Jurgelevičienė teigė, kad Z.Šegžda jau seniai ją terorizuoja naudodamas psichologinį smurtą ir kad ji turi tai patvirtinančių garso įrašų, bei 2) esą „S.Jurgelevičienė papasakojo apie neadekvatų elgesį, kai ji grįžusi namo nori pagaminti vakarienę, bet dujos būna atjungtos, kol vėliau suprato, kad Z.Šegžda nuėjęs į rūsį dujas atjungia.“ Tai akivaizdus R.Pečiulienės melas, nes įvykis dėl neva išjungtų dujų buvo policijos ATPK protokole fiksuotas gerokai vėliau - 2014.05.06 dieną. (Skundas policijai, kad S.Jurgelevičienė neužtikrino savo vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, nes vaiko auklė Alina Voitkevič 2014.05.06 dėl įjungtos elektrinės orkaitės sukėlė gaisrą namuose)

Nors buities akte to nėra nurodyta, po metų R.Pečiulienė, po metų apklausta kaip liudytoja, vėl pamelavo, kad 2014-04-16 dieną „Buities akte aš nurodžiau, kad vaikui dėl netinkamo tėvo elgesio, dėl tėvo daromo psichologinio smurto aš rekomendavau S.Jurgelevičienei mergaitę vesti pas psichologą.“

Kai į areną išeina S.Jurgelevičienė, įstatymai atsiduria podukros vietoje, nes prasideda S.Jurgelevičienės pageidavimų koncertas. Koncerto varomoji jėga – vagies mentalitetas, „s griazi v kniazi“ puikybė, nežabotas godumas, sadizmas, pataikavimas valdžiažmogiams bei paprasčiausias pasiligojimas.

Keletas faktų, charakterizuojančių nukentėjusiąją ir ją palaikančiuosius, kurie teismui sukels realių abejonių dėl pastarosios parodymų baudžiamojoje byloje.

2015-03-27 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad S.Jurgelevičienė 1995-01-14 nutraukė santuoką su savo vyru Gienrik Jurgelevič. Bet paskui daugiau kaip po metų, 1996-03-27, nuo jo pagimdė dukrą Gretą Jurgelevičiūtę, dar maždaug po 2 metų, 1997-11-13 S.Jurgelevičienė nuo Gienriko Jurgelevič pagimdė sūnų Augustą Jurgelevičių. Nenorėčiau vertinti, kad moters elgesys prasilenkia su elementaria logika, bet šie pritrenkiantys faktai, mano manymu, gali slėpti S.Jurgelevičienės ar jos šeimos machinacijas su nekilnojamuoju turtu, jos neteisėtą praturtėjimą dėl valstybinio miško vagystės ar netgi prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis.

Kitą S.Jurgelevičienės problemą įvardyčiau psichologijos mokslo sąvoka – atribucijos klaida. Atribucijos klaida arba šališka motyvacija – kai žmogus yra motyvuotas klaidingai aiškinti kitų elgesį, kad galėtų palankiau vertinti save ir savo elgesį.

Kodėl S. Jurgelevičienė teigia, kad Z.Šegžda blogai elgiasi su savo mažamete dukra? Ogi todėl, kad ji pati paliko krūtimi maitinamą kūdikį ir kelioms dienoms išvyko į tarnybinę komandiruotę į Daniją, galimai linksmintis už valstybės pinigus.

Kodėl S.Jurgelevičienė išsireikalavo, kad Z.Šegždai būtų paskirta ambulatorinė psichiatrijos- psichologijos ekspertizė, paskui net pasisamdė advokatą Aivarą Alimą tam, kad Z.Šegždai būtų skirta 3 mėnesių trukmės stacionari psichiatrijos- psichologijos ekspertizė su paskui sekančiu priverstiniu medicininiu gydymu? Kodėl S. Jurgelevičienė per teismą išsireikalavo, kad ir jos mažametei dukrai būtų paskirta ambulatorinė psichologijos ekspertizė?

Atsakymas vienas. Jei pats žmogus turi psichikos sveikatos problemų, jis geriau save vertina, kituose ieškodamas psichikos ligų.

Taip atribucijos klaidos sąvoka paaiškina S.Jurgelevičienės nesąmoningą norą žeminti, trypti žmones, kurie yra už ją kažkuo pranašesni. Kraštutinė tokio pažeminimo forma – savo vaiko tėvo apkaltinimas padarius nusikaltimą, jo neteisėtas suėmimas 50 dienų terminui, jo neteisėtas iškeldinimas iš namų taikant kardomąją priemonę, ikiteisminio tyrimo tyčinis vilkinimas, ikiteisminio tyrimo neteisėtas pratęsimas po to, kai tyrimas buvo nutrūkęs apie du mėnesius. Nenormalu, kad 2014 liepos 7 dieną turėjau rašyti policijai pareiškimą dėl to, kad S.Jurgelevičienė grasino man išmušti dantis ir išdaužyti akis.

Manau, kad GALIMAI pagal S.Jurgelevičienės parėdymą 2016-01-22 dieną Zigmantas Šegžda buvo neteisėtai sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje ir buvo laikomas 48 valandas Kauno miesto policijos areštinėje; šioje areštinėje jis buvo kankinamas 8 valandas, jam vėl buvo grasinama atimti gyvybę, grasinama patalpinti į psichiatrinę ligoninę, areštinėje Šegžda buvo neteisėtai iškelta baudžiamoji byla, nepagrįstai įtarus, kad jis grasino savo motinai (byla buvo nutraukta). Nenormalu ir neteisėta, kai 2015-01-15 prokurorės nutarimu Z.Šegžda buvo iškeldintas gyventi į svetimą butą Kaune. Nenormalu, kai S.Jurgelevičienė 2014-2015 metais daugiau kaip 5 mėnesius trukdė savo mažametei dukrai matytis su tėvu. Nėra normalu, kai motina moko mažametę muštis peiliais – aš tai sužinojau iš dukros 2016 birželio 26 dieną. Nenormalu, kai tą pačią birželio 26-ąją sklype prie savo namo daržo radau pagrobtus ir suniokotus paprikų sodinukus lysvėje. Sakyčiau, kad tai neišpasakytas kleptomaniškas vandalizmas.

Nenormalu, kai prokuroro reikalavimu buvo pradėti ginti pagal rangą antro asmens nuo Vyriausybės vadovo - S.Jurgelevičienės interesai, pradedant vis naujus ikiteisminius tyrimus Z.Šegždos atžvilgiu pagal BK 154 ir 155 str. (šmeižimas, įžeidimas). Nenormalu, kai prokuroro reikalavimu nukentėjusiais pripažinta ištisa plejada Vilniaus rajono policijos pareigūnų, kurie paskui išsirikiavo į eilutę ir kantriai laukė, kad jiems iš Z.Šegždos kišenės nubyrėtų vienas kitas tūkstantukas eurų tuo atveju, jei būtų tenkinti jų civiliniai ieškiniai dėl neva patirtos moralinės žalos dėl Z.Šegždos veiksmų. Nenormalu, kai 10 Vilniaus rajono ir miesto apylinkės teismų teisėjų skundžiasi prokuratūrai, kad Z.Šegžda pareiškė nepagarbą teismui. Ironiška, kad nuo skundo padavimo praėjo 15 mėnesių, bet nepagarbos teismui byloje Z.Šegžda nėra pripažintas įtariamuoju.

Šį absurdo paradą galėčiau vardyti keletą dienų, nes tai reto šlykštumo baudžiamoji byla. Ir mes visi puikiai suprantame, kaip tokios bylos gimsta, kas jas palaiko ir kiek toks gimdymas bei palaikymas užsakovui kainuoja.

T E I S M Ą P R A Š A U:

1. pradėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-74-517/2016 nutraukti, kadangi kaltinamasis Zigmantas Šegžda nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras